Visada rasime kur skubėti. Visada galime visiškai atsipalaiduoti.

Man teko patirti maždaug pusės metų trukmės visišką atsipalaidavimą, kai galėjau sau leisti nieko neveikti. Prie viso to kažkaip sugebėjau neprisigalvoti visokių planų, tikslų, svajonių ir t.t. Atrodytų visai netyčia gavosi tiesiog apie nieką negalvoti ir gyventi šia diena.

Tai buvo neįkainojama patirtis, kurią aš dabar naudoju kaip atspirties tašką pajautęs, kad esu per daug įsitempęs, kad protas kelia per daug įtampų.

Tas pusmečio būvimas buvo paprastas. Gyvenant paprastam daugiabutyje, vaikštant paprastom, gerai žinomom, tarsi eilinėm gatvėm.

Tačiau tas vidinis ramybės jausmas padarė eilines gatves neeilinėmis, eilinį daugiabutį neeiliniu ir kiekvieną paprastą būvimo minutę neeiline, o labai gylia, išjausta ir teikiančia malonumą minute.

Kodėl?

Nes visai nebuvo įtampos. Buvo atsipalaidavimas. Totalus, nes nieko nereikia daryti ir nėra dėl ko jaudintis. Tokiomis aplinkybėmis ganėtinai nesudėtinga atsipalaiduoti. Tai nėra ypatingas pasiekimas, tačiau tai yra ypatinga patirtis.

O kaip atsipalaiduoti, kai visgi reikia daryti dalykus?

Čia jau aukštasis pilotažas. Kuo daugiau norime padaryti, tuo daugiau įtampos sukeliame, kad tai įvyktų. Arba ji kyla bedarant. Tai natūralu ir kitaip nesidaro. Norint padaryti kažką virš savo galimybių arba bent jau prie jų priartėjant  atsiranda įtampa. Taip jau yra. Nereikia to vengti.

Sukilusi įtampa leidžia daug lengviau daryti sunkius darbus. Ta įtampa gali ateiti dėl to, kad yra įsipareigojimai, kažkoks svarbus terminas, spaudimas iš klientų ir t.t. Galime įtampą susikelti ir patys - prisigalvoje visokių planų. Įtampa yra gerai, ji padeda.

Įtampa pradeda būti blogai tuomet, kai neišeina atsipalaiduoti. Net neišeina pastebėti, kad ji yra. Kartais būna taip, kad įtampa yra visur - visame kūne, visame prote, visuose santykiuose su kitais ir savimi. Tuomet gyvenimas yra kančia. To jau per daug.

Pusiausvyra

Įtampa gerai, kai ji yra tada, kad jos reikia. Ji blogai, kai ji vis dar yra kai jos nebereikia. O jos nebereikia, kai norime atsipūsti. Kai norime pajausti šią akimirką. Tuomet įtampa yra vienintelis dalykas, kuris trukdo. Bet kuo jos daugiau, tuo sunkiau pajausti malonumą. Malonumą ne iš kažko specialaus, bet paprasto čia ir dabar būvimo malonumą.

Kaip leisti sau atsipalaiduoti

Jei nusprendėte atsipalaiduoti, tai vienintelis dalykas kurio reikia yra drąsa. Prie ko čia drąsa? O ko dar reikia norint atsipalaiduoti? Juk gali viską mesti ir nieko nedaryti tiek kiek nori - valanda, dieną, savaitę, mėnesį. Ar esi pakankamai drąsus tai padaryti?

Drąsa visgi nevienintelis dalykas, dar yra gobšumas. Gobšumas padaryti daugiau, nei realu pagal situacija. Gobšumas aplenkti. Gobšumas įrodyti. Jis taip pat gali kelti nuolatinę įtampa. Tačiau ir jam įveikti reikia drąsos. Drąsos būti paprastu ir niekam neiko neįrodinėti. Drąsos pasidžiaugti paprastais dalykais.

Čia ir dabar reikia sprendimo atsipalaiduoti ir leisti sau nieko negalvoti. Dabar ir tiek, kiek norisi. Leisti sau būti taip, kaip išeina.

Patiko? Pasidalink su draugais!


Sekite naujienas

Facebook puslapyje →
Youtube kanale →