Meditacija: nusiraminimui, aistrų suvaldymui, proto ramybei

Net ir žinantys ir bandę meditaciją dažnai galvoja, kad ji daug susijusi su mistika. Tai reiškia, kad medituodami siekiame kažkokio neįtikėtino stebuklo.

Tačiau iš tikro viskas yra daug papraščiau. Man meditacija visų pirma yra pastangos dėjimas į savo psichikos, nervų sistemos, kūno, energijos nuraminimą ir subalansavimą, sufokusavimą. Jei medituoju pakankamai ilgai - bent jau virš pusvalandžio ir meditacija sekasi gerai, aš pradedu jausti kaip manyje visi procesai normalizuojasi ir telkiasi energija į teisingas vietas - telkiasi taip, kad ji manęs neblaškytų, o pasiduotų mano kontrolei, kad ją galėčiau panaudoti naudingai dienoje.

Jei ryte meditacija praleidžiu, labai dažnai sukilusi energija mane blaško, skatina griebtis malonumų ar visokių veiksmų nesusijusiu su mano dienos tikslu, tai mane labai stipriai išbalansuodama.

Jei medituoju valandą ryte ir meditacija sekasi sėkmingai - aš jaučiu kaip visos sistemos normalizuojasi, jaučiu teisingai pasiruošęs dienai.

Lygiai taip ir vakare - valanda prieš miegą leidžia subalansuoti visus įvykusius dienoje įvykius ir nueiti miegoti atsipalaidavus, nuraminus psichiką ir nervų sistemą. Tai reiškia, kad miegodamas galėsiu maksimaliai pailsėti. Jei einu miegoti neramiu protu, dažnai prabundu viduryje nakties, būna neramūs sapnai ar pabundu ryte ankščiau laiko. Taigi, miegas nebūna geriausios įmanomos kokybės, kartais net ir labai prastas jei protas nuėjus miegoti būna stipriai išblaškytas, aktyvume ar aistroje.

Meditacija nuramina aistras

Sakoma, kad vyrams pakilus aistrai ji gali įtakoti vyrą 10 kartų stipriau nei protas. Įsivaizduokite kokio stiprumo tai energija ir kaip stipriai ji veikia. Meditacijos metu, mano pajautimu, ši energija išsivaikšto po visas "čakras", tai reiškia energija tobulai sugula visose reikalingose vietose. Įvyksta tobulas susibalansavimas.

Tačiau net ir po meditacijos atsiradus stipriam aistros objektui aistra vėl gali sukilti ir visiškai išbaškyti sutelktą protą ir energiją. Taip man yra buvę ne kartą. Po tokio išblaškymo vėl sudėtinga susikaupti darbui, blaškosi mintys, kyla įvairios pagundos. Toks  būvis yra tikra kančia jei dienoje reikalinga atlikti tam tikrus darbus, nes vyksta nuolatinė kova tarp pagundos leisti laiką maloniai ir susikaupimo darbui.

Po geros meditacijos darbas vyksta visai kitaip - protas ramus ir sutelktas. Sąmoningai saugant jo tokį vertingą būvį ir nepasiduodant aistros pagundoms - visą dieną galima dirbti produktyviai, efektyviai, greitai ir tiksliai. O kai sekasi šitaip susitelkti darbui, galima susiplanuoti ir ilgesnes, kokybiškesnes atostogas, nes darbų juk padarysime per trumpesnį laiką daugiau dirbdami efektyviau.

Pastangos = rezultatas

Labiausiai norėčiau pabrėžti tai, kad meditacija duos vaisių tiek, kiek įdėsime į ją pastangų. Nereiktų tikėtis mistikos ir magijos, stebuklo... Kuo daugiau laiko praleidžiame medituodami - tuo geriau tai darome. Čia pagrindinis kriterijus. Aišku, labai svarbu medituojant dėti pastangą į patį meditacijos procesą.

Norint pasiekti puikių rezultatų, visą diena išlikti susibalansavusiam, produktyviam, energingam - manau reikia 1val meditacijos ryte ir 1 val meditacijos vakare + sekti savo dienos veiklą, kad ji neišvalansuotų, kaip kad kalbėjau apie sukilusį aistringumą, kuris panaikina meditacijos efektą.

Skiriant 2val per dieną mes maksimaliai išdidiname šansus kad tiek visa diena bus harmoninga ir produktyvi, tiek ir naktį poilsis bus maksimaliai kokybiškas. Išlaikant tokį rėžimą mes vis labiau balansuojame savo energetines sistemas ir mąstymą. Ateina vis daugiau subtilios energijos, kuri skaldo neišmanymo blokus, tingulį, perdėtą aistringumą, disbalansą ir t.t.

Meditacijos spartintūvai

Kad meditacija eitūsi sklandžiai, giliai, sutelktai - man labai praverčia kitos jogos kryptys.

Jei dienoje atlieku karma joga - atlieku kažką dėl kitų, nesavanaudiškai - meditacija man sekasi žymiai geriau.

Jei meditacijos pradžioje nuolankiai mintyse nusilenkiu visiems mokytojams ir paprašau jų priežiūros meditacijoje - ji sekasi žymiai geriau.

Jei meditacijoje maksimaliai sutelkiu protą į konkretų objektą ir turiu valios išlaikyti dėmesį pakanakmai ilgai - pavyksta įeiti į gilų meditacijos būvį.

Jei skaitau knygas apie tai, kaip sekasi medituoti kitiems - gaunu įkvėpimą medituoti daugiau ir atsakingiau. Taip pat randu naudingų patarimų, kuriuos ankščiau ar vėliau panaudoju pats.

Jei dalyvauju grupinėje meditacijoje, dažnai tai lyg atgaivina mano meditacijas - net ir vėliau grįžus prie individualios meditacijos jaučiu pakylėjimą ir pokytį meditacijoje, šviežumą.


Patiko? Pasidalink su draugais!


Sekite naujienas

Facebook puslapyje →
Youtube kanale →